SVEIKI ATVYKĘ Į AB spaustuvės AUŠRA

PROFESINĖS SĄJUNGOS SVETAINĘ! 

     Profesinė sąjunga mūsų akcinėje bendrovėje buvo įkurta 2004-ųjų spalio 22-ją, kaip sakoma, „iš reikalo“. Mat tuometinis generalinis direktorius Algimantas Jankauskas (jis taip pat ir  Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas) labai nesiskaitė su darbuotojais, ypač su veteranais. Jam neįtikusius ar nepatikusius „tarpusavio susitarimu“ tuojau pat atleisdavo iš darbo. Įmonėje vyravo baimės ir netikrumo atmosfera.

     Tapome Jungtinės profesinės sąjungos, vadovaujamos A. Dambrausko, padaliniu ir lengviau atsikvėpėme; tačiau lygiai po savaitės, spalio 29-ąją, generalinis Spaudos ceche sušaukė skubų, pasak jo, profsąjunginį, susirinkimą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, nebuvo protokoluojamas, nors tęsėsi apie gerą valandą ir visų Alg. Jankausko nesąmonių reikėjo klausytis stovint! O kai pagalvoji, kiek spaustuvė per tą valandą galėjo pagaminti produkcijos, tai...

       Reikia pasakyti, kad per visą Alg. Jankausko vadovavimo mūsų spaustuvei laiką šis susirinkimas buvo vienintelis, kuriame generalinis teikėsi susitikti ne tik su administracijos, bet ir su darbininkijos atstovais. Susirinkime dalyvavo arti 40-ties žmonių. Ir ne tik iš Spaudos cecho. Šiame susirinkime buvo bandoma iškvosti, kiek žmonių įstojo į profesinę sąjungą, mūsų pirmininkas A.D. buvo įžeidinėjamas ir visaip šmeižiamas, o mūsų profsąjunga vadinta nelegalia, pogrindine. Alg. Jankauskas mus ragino skubiai išstoti iš „Dambrausko profsąjungos“, nurodydamas, į kurią mes galime įstoti (?!). Mūsų pasirinkimą jis palygino su į kaimą atvykusio miestiečio įstojimu į ...

     Sunku įsivaizduoti, kiek dvasinių jėgų ir sveikatos reikėjo paaukoti tuometiniams profsąjungininkams. Kaip ir ištvėrėme?! Prieš mus buvo naudojamas psichologinis spaudimas. Nuolat buvo primenama, kad reiktų pasiieškoti kitos darbovietės arba skubiai išstoti iš TOS profsąjungos, kuri nepatinka generaliniam. Ištvėrėme, nepalūžome, neišdavėme savo įsitikinimų. Labai noriu padėkoti tuometiniams profsąjungos nariams: montuotojoms  Irmai, Rūtai ir Virginijai, o taip pat spaudėjams  Artūrui ir Janinai. Ačiū jums, mielieji!

      Aukščiau minėtame susirinkime klausantis Alg. Jankausko tendencingų išsišokimų, net nekilo mintis, kad tai gali būti netiesa. Nežinau, ko reikia daugiau turėti, -- kvailumo ar per didelio nesveiko pasitikėjimo savimi, kad, nieko nesibaimindamas ir nejausdamas moralinės atsakomybės, galėtum šmeižti žmogų. Ir dar klausantis nemažam liudininkų būriui! O gal šis daug galinčiu save laikantis ponas visu 100 procentų buvo įsitikinęs, kad prieš jį – ne žmonės, o bevalių baudžiauninkų būrys, kuriam tereik treptelti koja ir viskas bus įvykdyta pagal jo valią? Kur vadovo etika? Kur elementarus padorumas?

     Dabar Alg. Jankauskas jau nedirba spaustuvėje AB “Aušra”.  Mūsų profsąjunga su naująja administracija 2006-05-16 d. pasirašė Kolektyvinę sutartį. Turime Profsąjungos komitetui skirtą kambariuką. Tiesa, gal ne visai tokį, kokio norėtume, bet turime kur susirinkti, posėdžiauti. Ir mūsų gretos auga. Tiesa, gal ne taip sparčiai, kaip norėtume, bet. po truputį judame pirmyn.

     Jau prasidėjo ilgai trunkantis teismo maratonas, nagrinėjantis buv. generalinio direktoriaus Alg. Jankausko šmeižtus. Kaip nebūtų keista, Alg. Jankauskas, tą neužmirštamąją 2004-ųjų spalio 29-ąją taip negailestingai „triuškinęs“ mūsų profsąjungos pirmininką, dabar sėdi kaltinamųjų suole pasisamdęs moterį advokatę ir, į ją viltingai žvilgčiodamas, vos girdimai lemena, kad tokio susirinkimo nebuvo... Nesuprantu, kaip galima pasitikėti tokiu žmogumi ir leisti jam eiti atsakingas pareigas, jeigu jis nejaučia atsakomybės už savo žodžius? Galų gale – kur pagarba pačiam sau?

Jungtinės profesinės sąjungos

AB spaustuvės AUŠRA padalinio

įgaliotinė Joana Jucytė