Vytauto Didžiojo Universiteto profesinė sąjunga

Saulės šviesa grįžta pas mus ne dėl žmogaus įtakos, o teisingumui susigrąžinti ir jį jausti reikia žmogaus pastangų. Ir ne vieno žmogaus, bet žmonių, kurie gyvena ir dirba kartu, yra susieti panašių atsakomybių vienas prieš kitus, kurie naudojasi to darbo vaisias arba yra kitaip susieję.

          Šiandieninėje Lietuvoje daugelis vertybių – solidarumas, žmogaus teisės, socialinis teisingumas yra nuvertintos ir dažnai padarytos pajuokos objektu. Profsąjungos įkūrimas organizacijoje, o ypač universitete, kuriame deklaruojamas liberalumas, daugeliui sunkiai suprantamas arba sutinkamas su pašaipėle.Tai visai suprantama, nes daugelio sąmonėje išlikęs supratimas apie privalomas profesines sąjungas tarybinėje sistemoje. Tačiau tie, kurie tuo metu turėjo spręsti konfliktus su darbdaviais, ar kitas gyvenimo  krizes, apie profsąjungas, kaip totalitarinės sistemos įrankį, turi ne tik neigiamą įvaizdį. Net ir tokioje valstybėje, kuri teigė, kad rūpinasi kiekvienu žmogumi, profsąjungoms buvo ką veikti.

          Neoliberalistine ideologija grindžiamoje socialinėje ekonominėje sistemoje, profsąjungų reikšmė yra ypatingai svarbi, nes valstybė tiesiogiai nedaro įtakos darbo santykiams bei žmogaus teisių įgyvendinimui kasdieniniame gyvenime. Profsąjungų tikslas pirmiausia yra budėti, kad bet kurie darbo santykiai nepažeistų žmogaus prigimtinių teisių: į gyvybę ir sveikatą, žmogaus orumą, privatumą, teisę į šeimą, taip pat socialinių ir ekonominių teisių, kurias garantuoja įvairios tarptautinės konvencijos ir LR įstatymai. Budėti – reiškia, kad  bet kokioje sistemoje žmogus galėtų jaustis žmogumi, gautų teisingą atlyginimą už darbą, turėtų teisę išpažinti savo religiją ir nedirbti sekmadieniais, jei tai prieštarauja jo religiniams įsitikinimams, turėti laiko praleisti kartu su savo šeima ir vaikais, laiko poilsiui ir savo jėgų – tiek fizinių, tiek dvasinių atstatymui bei dvasiniam augimui. Tai yra siekti, kad žmogus būtų ne tik priemonė, bet ir visos veiklos tikslas.

          Budint dėl socialinio teisingumo, darbdavių ir darbuotojų požiūriai gali nesutapti, tačiau tikime, kad VDU administracija gerai supranta (kaip teigia Jonas Paulius II savo enciklikos “Laborem Exercens” 20 skirsnyje “Profesinių sąjungų reikšmė”) , kad – “žmonių vienybė ginant savo teises, kilusi iš darbo reikmių, pasilieka kuriamasis socialinės tvarkos ir solidarumo elementas” ir “…profesinių sąjungų veikla neabejotinai priklauso sričiai “politikos”, suprantamos kaip protingas rūpinimasis bendra gerove”. Siekiant įgyvendinti narių teises, profesinės sąjungos turi labai aiškiai priimtinais demokratinėms visuomenėms būdais priešpastatyti žmogaus teises esamai tvarkai, kaip galimybę spręsti iškilusį prieštaravimą.

          Gerbiami darbuotojai, kviečiame visus, kas esate neabejingi socialiniam teisingumui ir savo, kaip žmogaus teisių įgyvendinimui darbo aplinkoje, jungtis į profsąjungos grupę. Profsąjungos stiprybė glūdi jos gausiame atstovavime ir mokymesi dirbant kartu. Tad kiekvienas, ir tas kas jaučiatės mažiausiai reikšmingas, esate labai reikalingas.

Dr. Dalija Snieškienė,

JPS padalinio Vytauto Didžiojo universiteto padalinio pirmininkė

◊ ◊ ◊ ◊ ◊ ◊ ◊

  Jungtinės profsąjungos VDU profesinės sąjungos pirmininkė spalio 17 d. dalyvavo Profesinių sąjungų “Sandrauga” ir Jungtinė profsąjunga organizuotame mitinge “ “Prieš skurdą ir kainų kilimą” Kauno laisvės alėjoje prie Vytauto paminklo.

 Dalija Snieškienė kalbėjo akcentuodama tai, jog ypatingai aukštas išsimokslinimas, kuriuo tikėjo mūsų tėvai Lietuvoje neapsaugo nuo skurdo, nes universitetų darbuotojų atlyginimai neleidžia įgyvendinti Europos socialinės chartijos reikalavimo į orų gyvenimą ir galimybę išlaikyti savo šeimą. Universitetų darbuotojai dėl to yra priversti dirbti keliuose darbuose, arba neskaičiuojant darbo valandų dirbti viršvalandžius įvairiuose projektuose ir t.t. Dėl to yra apleidžiamos šeimos, kenčia vaikai, artimi žmonės, dėl ko silpnėja šeimos ryšiai, persitempiama psichiškai ir fiziškai. Tuo pačiu dėl to nukenčia dėstymo kokybė.

            Buvo išsakyti tokie reikalavimai:

1.      Šalia santykinio skurdo statistikos visuomenei turi būti pateikiama ir absoliutinio skurdo dinamika, nes jei didelė gyventojų dalis gyvena absoliutiniame skurde, galėdami patenkinti vien tiks savo fizinius išgyvenimo poreikius, santykinio skurdo matavimo instrumentai tokiai visuomenei netinkami ir tik maskuoja ir paslepia skurdą statistikoje;

2.      Įvesti progresyvinius mokesčius ir nemažinti mokesčių, nes tuo pačiu mažėja galimybė skirti pakankamai lėšų švietimo gerinimui, socialinei ir sveikatos apsaugai;

3.      Socialinių išlaidų finansavimas turi didėti tokiais pat tempais, kaip ir auga ekonomika, nes tik tuomet galime tikėtis panaikinti ypatingai gilų skurdą šalyje ir sumažinti santykinio skurdo apimtis;

4.      Valstybės prioritetas turi būti kuo skubesnis vaikų skurdo panaikinimas, nes ilgalaikis gyvenimas skurde vaikams sumažina savigarbą ir sukuria beviltiškumą, dėl to pirmaujame vaikų nesaugumu ir savižudybėmis visoje Europoje;

Kalbėtoja pakvietė dažniau įvairių profesinių sąjungų, atstovaujančių viešojo sektoriaus darbuotojus susirinkti ir kalbėtis viešai, nes ilgalaikė Europos valstybių profsąjungų patirtis rodo, kad “Daugiau rankų – didesni atlyginimai”. Stiprybė yra vienybėje sprendžiant visiems aktualius klausimus.

◊ ◊ ◊ ◊ ◊ ◊ ◊

Šių metų spalio 24 d., 19.30 val Vilniuje, Café de Paris ( Didžioji g. 1) vyko Naujosios kairės 95 organizuojama diskusija tema “kaip Lietuvos akademikams susiburti į vieningą profsąjungą?”

Organizacijos kvietimu diskusijoje dalyvavo Jungtinės profsąjungos VDU profesinės  sąjungos pirmininkė Dalija Snieškienė.  Susitikimo metu buvo aptariama esama universiteto darbuotojų elgetiška situacija ir iškeltos idėjos visų Lietuvos universitetų darbuotojų streiko organizavimui, nes  nei vyriausybė, nei kitos politinės jėgos nepaiso nei savo planų, nei pažadų, nei skiria prioritetus švietimui ir ypač aukštojo mokslo situacijos gerinimui.

            Buvo akcentuota, jog visai nesvarbu, kokiu pavadinimu Seime esančios partijos dalyvauja rinkimuose, jos visos iš esmės vykdo neoliberalistinę politiką, būdamos priklausomos ir remdamos stambųjį kapitalą.  Todėl švietimui, sveikatos ir socialinei apsaugai skiria minimalų dėmesį, nebent prieš rinkimus. Iškilo klausimas,  kokias politines jėgas galėtų remti profsąjungos ateinančiuose rinkimuose?

            Taip pat diskutuota, kaip suaktyvinti esamas universitetų profesines sąjungas ir kaip jas suvienyti siekiant darbuotojų tikslų.

Dr. Dalija Snieškienė,

JPS padalinio Vytauto Didžiojo universiteto padalinio pirmininkė